suligi

sulìgi praep. su instr., gen., sùligi LKGII579(Šln) žr. 1 sulig: 1. Sulìgi kelių vanduo liejas Gdr. 2. Pjoviau visą laukiuką, sùligi keliu LD427(Škn). ^ Su žmogumi kiekvieną dieną gali susieiti, o pono malonė suligi vartais Žem. 3. Tokį rytą, suligi pirmuoju viversėliu pašokęs, Juozapas svyravo pylimuku Žem. 4. žr. 1 sulig 9: Nupjovėm visus suligi vienu LTR(Šln).

◊ sulìgi tuõ kartù labai trumpam: Išvarė tą kvailį į Šiaulius, prižadėjo padėti namie darbuoties – suligi tuo kartu prižadai Žem.